2016-11-29

Die Welt: Federalinė vyriausybė sumokėjo Klintonų fondui milijonus


Vokiečių mokesčių mokėtojai net neįtarė, kad jų pinigai keliauja į nešvarų Klintonų fondą, kurį ši susitepusi šeimynėlė įsteigė Kanadoje, kad niekas nesužinotų, kas aukoja ir kur keliauja paaukoti pinigai. Tik štai nesėkmė, WikiLeaks paskelbtame Klintonų fondo sponsorių sąraše figūruoja ir Vokietijos gamtos apsaugos ministrė, Angelos Merkel, to „Štazi gyvatės kiaušinio“, partijos bendražygė, kuri valdiškus pinigus aukojo Klintonų fondui. Apie tai vakar pranešė die Welt.

Žurnalistų ištirti duomenys rodo, kad per patį JAV prezidento rinkimų įkarštį Vokietijos ministerija pervedė į Klintonų fondą nuo vieno iki penkių milijonų dolerių.

„Trečiame 2016 metų kvartale, kada kandidatų kova pasiekė viršūnę vokiečių mokesčių mokėtojų pinigai buvo perduoti šeimyniniam fondui“, - rašoma die Welt.

Ministerijos komentavo šią situaciją, kad lėšos „buvo nukreiptos fondo aplinkos apsaugos iniciatyvoms palaikyti“.

Dar vienas ministerijos atstovas užtikrino žurnalistus, kas lėšos bus skiriamos „miškų sodinimui ir dirvos rekultivavimui Kenijoje ir Etiopijoje“.

Klintonų fondo veikla daugelį kartų buvo griežtai kritikuojama spaudoje. Vakarų spauda rašė, kad vietoj labdaros ši organizacija užsiima Klintonų šeimos politinės veiklos finansavimu. 2013 metais skurstantiems vaikams fondas skyrė 1 milijoną dolerių, o savo paties veiklos palaikymui – 60 milijonų. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas rinkiminės kompanijos metu atkreipė dėmesį į tai, kad ši organizacija yra patogus poveikio į įvairias lobistines grupuotes instrumentas.

Kaip Klintonai užsiima labdara 

V.Katasonovo straipsnyje “Klintonai ir Volstritas” rašoma: „Svarbiu Klintonų šeimos instrumentu yra Klintonų fondas, deklaruojamas kaip labdaros. Faktiškai tai šeimos verslo struktūra. Fondo įplaukos ir išlaidos atrodo labai neskaidriai, bet jeigu pažiūrėti į išlaidas, kurios bet kuriame labdaros fonde yra skaidresnės, negu „įplaukos“, tai pasirodo, kad 2013 metais pagrindinei veiklai (labdaros veiklai) teko viso 10% fondo išlaidų, likusios – taip vadinamos administravimo sąnaudos. Čia, kaip sako, komentarai nereikalingi.

Jeigu kalbėti apie įplaukas į Klintonų fondą, tai čia ištisai anoniminiai aukotojai, kurie darė pinigų perlaidas per partnerių kanadiečių struktūrą Clinton Giustra Enterprise Partnership (CGEP). MIP gavo informaciją apie daugiau negu 1100 užsienio donorų, kurie nebuvo užfiksuoti fondo ataskaitose. Klintonų fondo viceprezidentė Mora Peli pareiškė, kad aukotojų pavardės nebuvo atskleistos, nes CGEP yra reguliuojamas Kanados įstatymų, kurie draudžia skelbti informaciją apie aukotojus be jų sutikimo. O juk Klintonų fondas privalėjo arba priversti anoniminius aukotojus tai pasiviešinti, arba atsisakyti nuo aukojimo, nes amerikiečių įstatymai reikalauja paviešinti „donorų“ vardus. Akivaizdus grubiausias Jungtinių Valstijų įstatymų pažeidimas.

Klintonų Fondo vykdomas pinigų įsiurbimas nenutrūko net tada, kada Hilari užėmė valstybės sekretorės postą. Ji, tiesa, pareiškė, kad tuo metu fondas nepriiminės aukų iš vyriausybių (tiesioginis interesų konfliktas). Tačiau nuo privačių aukų jie neatsisakė. Per šį periodą, kurio metu Hilari vadovavo JAV valstybės departamentui (2009-2013 metais), Klintonų Fondas gavo, įvairiais vertinimais, nuo 34 iki 68 milijonų dolerių iš dešimties užsienio piliečių arba jiems priklausančių fondų ir kompanijų. Be to tiesiogiai pervesta 60 milijonų dolerių projektų finansavimui, kuriuos remia fondas. Kažkodėl Barakas Obama, jo patarėjai ir jo administracijos nariai neįžvelgė tokioje praktikoje „interesų konflikto“.“




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą