2016-11-30

Indijos pinigų reforma. Technologijos, tikslai, pasekmės

Naktį, iš 2016 lapkričio 8 į 9 Indijoje prasidėjo piniginė reforma. Jos esmė paprasta: iš apyvartos išimamos 500 rupijų nominalo kupiūros (maždaug 7,5 JAV doleriai) ir 1000 rupijų (maždaug 15 JAV dolerių). Nuo 2016 gruodžio tokios kupiūros negalioja ir jas būtina pakeisti į naujo pavyzdžio piniginius ženklus nominalu 500 ir 2000 rupijų arba įnešti į bankų sąskaitas.

Pakeisti senas kupiūras į naujas, arba užskaityti jas į sąskaitas, galima iki 2016 metų gruodžio 30 dienos. Informacija apie sumas, padėtas į bankų depozitus nuo 10 lapkričio iki gruodžio 30, bus prilyginta mokesčių deklaracijoms, o aptikus rimtus neatitikimus pažeidėjams teks sumokėti nesumokėtus mokesčius ir iki 200% dydžio baudą. Rugsėjo mėnesį pasibaigė mokesčių amnestijos terminas, kurios dėka buvo deklaruota 652,5 milijardai rupijų neįskaitytų gyventojų pajamų (apie 0,5% BVP). Ekspertai pažymi, kad mokesčių amnestija pasinaudojo nedaugelis, iš jos buvo laukta daugiau. Dabar mokesčių nemokantiems teks rimtas išbandymas.

Panašios prigimties pinigų reformos pasaulio praktikoje – ne naujiena. Dabartinė Indijos reforma priklauso prie pačių paprasčiausių. Oficialiai pareikšti reformos tikslai – kova su korupcija, terorizmo finansavimu, šešėline ekonomika, kupiūrų padirbinėjimu ir mokesčių surinkimo padidinimas.

Pasaulio MIP dabar įdėmiai stebi Indiją, bet pagrindinį dėmesį jos skiria į neramumus, kylančius ryšium su reforma. 2016 metų spalio pabaigoje grynųjų pinigų masė apyvartoje Indijoje buvo maždaug 17,77 trilijonai rupijų (apie 260 milijardai JAV dolerių). Nuo bendro banknotų skaičiaus išimamos kupiūros sudaro 25%, bet pagal kainą tai 86% visos šalies pinigų masės. Ant šitų grynųjų laikosi mažmeninė prekyba ir paslaugų sfera, šių banknotų rolę 1,3 milijardų Indijos gyventojų aprūpinime sunku pervertinti.

Reformos sumanytojai sukūrė savotiškus „butelių gurklelius“, apribojančius senų banknotų keitimą į naujus. Bankams buvo leista keisti sumas iki 4000 rupijų (60 JAV dolerių) vienam žmogui su sąlyga asmens pažymėjimo pateikimo ir rašytinio keitimo prašymo. Lapkričio 14 dieną limitas buvo padidintas ik 4500 rupijų. Išeina, kad jeigu žmogus kiekvieną dieną keis nurodytas sumas iki naujųjų metų (paskutinis terminas), tai jam pavyks gauti maždaug 3,5 tūkstančiai JAV dolerių sumą.

Pasiturintys žmonės, turintys bankų sąskaitas ir bankų korteles, turi alternatyvius būdus gauti naujas kupiūras. Tačiau ir čia nustatyti apribojimai. 2016 gruodžio 10 d. buvo įvestas limitas išimant grynus iš banko sąskaitų 10000 rupijų (150 USD) per dieną arba 20 000 rupijų (300 USD) per savaitę. Nuo lapkričio 14 d. paros limitas buvo padidintas iki 24 000 rupijų (360 USD). Bankomatams limitas pinigų nuėmimui naujomis kupiūromis nustatytas 2500 rupijų (37 USD). Norintieji nuimti smulkaus nominalo apriboti suma 2000 rupijų per parą (30 USD). 

Numatyta galimybė pakeisti ir gana dideles grynųjų sumas į naujo pavyzdžio ženklus, bet čia piliečiui gali kilti sunkumų. Keičiant daugiau negu 250 000 rupijų (maždaug 3 700 USD) būtina pateikti mokestinę deklaraciją, kur keičiamos sumos deklaruotos, arba užmokėti nuo keičiamos sumos mokesčius. Čia akivaizdi konfiskacinė reforma.

Reformos sumanytojai sukonstravo „butelių gurklelius“, kad nufiltruoti „švarius“ pinigus nuo „nešvarių“, bet reikalingą techninį pasiruošimą reformai neatliko. O jis buvo reikalingas. Kiekis bankomatų, išduodančių smulkias kupiūras, buvo nepakankamas, prie jų nusitęsdavo kilometrinės eilės, o pačių bankomatų darbas nutrūkdavo pritrūkus juose pinigų. Be to naujos kupiūros turėjo kitus išmatavimus, o technika nebuvo joms perderinta. Finansų ministras Arun Džeitli pripažino, kad 200 tūkstančių bankomatų neparuošti darbui su naujomis kupiūromis, o jų perderinimui reikės 2-3 savaičių.

Indijos spauda pažymi, kad labiausiai, kaip paprastai, nukentėjo neturtingieji. Padažnėjo atvejai minių susidarymo prie bankų ir bankomatų, blokuojančių transporto judėjimą. Stumdymosi eilėse pasekoje, daugelio valandų stovėjimuose, grumtynių ir net žiaurių muštynių pasekoje buvo aukų. Spaudos duomenimis, žuvo 80 žmonių. Staigiai krito apyvartos mažmeninės prekybos srityje, restoranuose, kavinėse, kitose paslaugų įstaigose.

Valdžios skubos tvarka teko koreguoti reformos vykdymo taisykles. Buvo leista priimti kupiūras po 500 ir 1000 rupijų kuro kolonėlėse, valstybinėse gydymo įstaigose, parduodant geležinkelio ir lėktuvų bilietus, valstybinėse pieno ir dietinėse parduotuvėse. Iš pradžių toks leidimas veikė iki gruodžio 11 d., po to šis terminas buvo dar du kartus pratęsiamas. Praktiškai kiekvieną dieną reformos vykdymo taisyklėse valdžia daro vis naujas korekcijas, bandydamos sumažinti šalyje kilusią įtampą.

Pasiturintys žmonės ėmė naudotis improvizuotų keitimo kontorų paslaugomis. Kalba eina apie verslius žmones, surenkančius vargšų brigadas, kurios už nedidelį užmokestį stovi eilėse ir keičia senus pinigus į naujus. Nežiūrint į ilgiausias eiles, kai kurie keitimo brigadų nariai įsigudrina per parą surinkti dvigubą ar net trigubą normą. Bankai, užsiimantys kupiūrų keitimu, bandė neleisti paros keitimo normų pažeidimo – statydavo ateinantiems klientams ant kūno nenuplaunamų dažų ženklus. Bet sumanūs indai jau išmoko šiuos dažus pašalinti.

Prie labiausiai nukentėjusiųjų kategorijos galima priskirti užsienio turistus. Jiems poilsis Indijoje buvo sugadintas. Dalinai negatyvų efektą pavyko sumažinti, leidus pirmų trijų dienų bėgyje keisti sumą iki 5 tūkstančių rupijų (75 USD), bet sunkumai užsienio turistams tęsiasi – nors ir tai, kad jie negali pasinaudoti bankomatais, nesuderintais dirbti su naujomis kupiūromis. Daugelis, turėję nelaimę atvykti į Indiją šiuo sunkiu laiku, neturi jokių rupijų – nei senų, nei naujų. Prasibrauti prie bankų, kad pakeisti dolerius, eurus ir kitas valiutas į naujas rupija, beveik neįmanoma. Savo paslaugas siūlo gatvės keitėjai, bet jie parduoda rupijas fantastiniu kursu.

Indijos pinigų reforma turi vieną svarbų tikslą, kurios neaiškina šalies valdžia. Šis tikslas - suvaryti gyventojus į bankinę sistemą, apribojant grynųjų pinigų naudojimą. Ankstesnė reforma žlugo 1978 metais. Tada iš apyvartos buvo išimami 1000, 5000 ir 10.000 rupijų vertės banknotai. Buvo padarytas svarbus bandymas apriboti stambių kupiūrų kaip taupymo priemonių panaudojimą ir priversti piliečius naudotis bankų paslaugomis. Tačiau Indijoje žmonės per daug įprato naudotis grynais pinigais ne tiktai kaip apyvartos priemone, bet ir kaip taupymo priemone. Tai turi daug priežasčių, o pati svarbiausia ta, kad atidarant indėlį didesnį negu 50.000 rupijų (750 USD) iš indėlininko reikalauja pažymos dėl indėlio kilmės.

Visumoje, tokia filtrų sistema sukurta kovai su „nešvariais“ pinigais esančiais šešėliniame ekonomikos sektoriuje. Pasaulio banko vertinimu, Indijoje šis sektorius sudaro apie 25% visos ekonomikos (yra ir didesni vertinimai – 30-35%). Besistengdamos apriboti šešėlinį sektorių, valdžios, tačiau, pamiršta, kad tų, kurie dalyvauja jame, o jame dalyvauja kriminalinis verslas (narkotikai, prekyba žmonėmis, ginklais ir t.t.), tenka maždaug 1 procentas. Likusieji 99% - tie, kurie negali rasti darbo legaliame sektoriuje ir išgyvena kas kaip moka. Tokių žmonių, priverstinai dirbančių „šešėlyje“, Indijoje priskaičiuojama milijonai, jei ne dešimtys milijonų. Jis naudojasi tiktai grynaisiais pinigais, o bankų sąskaitas gali atidarinėti tiktai mažoms sumoms, kurioms nereikia pažymų.

Indijos spauda praneša, kad problemos kilo pas vietinius prekeivius medvilne. Po nelaukto pranešimo apie reformą, tiekimas augalinio pluošto sumažėjo pusiau, o kainos išaugo. Dauguma fermerių parduoda savo derlių už grynuosius, o susiklosčiusi šalyje situacija juo atbaido. Net oficiali statistika fiksuoja, kad bedarbystės lygis Indijoje artėja prie 10%, o tai kelios dešimtis milijonų žmonių. Dauguma iš jų palaiko egzistenciją tiktai šešėlinio sektoriaus sąskaita.
Per pirmas dvi savaites nuo reformos pradžios buvo pakeista arba deponuota bankuose seno pavyzdžio kupiūrų sumai, ekvivalentiškai 80 milijardams dolerių. Tai maždaug 40% visos kupiūrų masės. Tolimesnis senų piniginių ženklų „performinimo“ procesas sulėtėjo. Ekspertai mano, kad iki metų pabaigos bus „performinta“ su didelėmis pastangomis dar maždaug tiek pat, o 20% pinigų „sudegs“. Prognozuojamas konfiskacinis efektas pasieks 40 milijardus dolerių. Tarp kitko, tokio efekto, gali būti, nepavyks pasiekti. Iki naujų metų dešimtys milijonų skurdžių bus naudojami kaip keitėjai, aptarnaujantys turtingus indus. Šie tikisi, kad „pagalbininkai“ vis tiktai užtikrins jiems pilną konversiją senų ženklų į naujus.

Indija tarp trečiojo pasaulio šalių priklauso toms, kur grynų pinigų dalis bendroje pinigų masėje (grynieji plius negrynieji) artėja prie išsivysčiusių šalių rodiklių ir sudaro 10-15%. Palyginimui: Europoje šis rodiklis artimas 10%; Rusijoje – 20-25%; ekonomiškai mažiau išvystytose šalyse (pavyzdžiui CAR, Čadas, Afganistanas) – nuo 40 iki 50%. Dabartinė reforma siekiama pastūmėti Indijos gyventojus aktyviau naudoti negrynuosius pinigus, paversti juos visam gyvenimui bankų klientais. Išvirkščia reformos puse gali tapti atėmimas iš milijonų Indijos piliečių paskutinių pragyvenimo šaltinių. Premjero Modi politiniai oponentai jau pareiškė apie ketinimą susijungti ir pasipriešinti tolimesnei ekonomikos demonetizacijai.

Vienu iš pirmųjų reformos pasekmių tapo tai, kad valdžia bando suvaryti šalį į „negrynuosius“, o pas gyventojus atsirado atvirkštinė reakcija. Net tie, kas senai naudojosi kortelėmis (debetinėmis ir kreditinėmis) ir bankų sąskaitomis, dabar galvoja, kaip atsiriboti nuo bankų ir neatsidurti „elektroninė bankų koncentracijos stovykloje“. Reforma padovanojo nepasitikėjimą savo valstybės negryniesiems pinigams, ekspertai laukia grynos užsienio valiutos paklausos didėjimo. Dalinai šios nuotaikos jau pasireiškė poveikiu į Indijos rupijos kursą, kuris nukrito dolerio ir kitų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu.

Valentinas Katasonovas

Šaltinis:

vertė Algimantas Lebionka

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą