2017-12-13

Europa kuria nuosavą valiutų fondą


Gruodžio 15 Briuselyje įvyks eilinis Europos sąjungos vadovų susitikimas. Jo dienotvarkėje Europos valiutų fondo (EVF) sukūrimas. Žemiau pateikiu garsaus rusų ekonomisto prof. Valentino Katasonovo straipsnio, skirto šiam įvykiui, kiek sutrumpintą vertimą.


Dar 1979 metais Europos ekonominės bendrijos (EEB) bazėje susikūrė Europos valiutų sistema (EVS), kurios sukūrimo tikslas buvo apsaugoti Europą nuo valiutų kursų svyravimų dėl perėjimo nuo Bretton - Woods prie Jamaikos valiutinės sistemos. Tada buvo įkurtas Europos valiutinės kooperacijos fondas (European Monetary Cooperation Fund), formuojamas iš valstybių-narių įnašų ir skirtas atskirų šalių valiutų keitimo kursų stabilizavimui ES rėmuose, išduodant kreditus, skirtus mokėjimo balansų išlyginimui. ХХ amžiaus pabaigoje, kada Europa ėmė pereidinėti prie vieningos valiutos (euro), šis fondas nutraukė savo veiklą.

Apie vieningą valiutos fondą Europa vėl prisiminė maždaug po dešimties metų, prasidėjus 2007-2009 metų finansų krizei Europoje. Europa iš lėto ėmė grimzti į kitą krizę – skolų, kuri grėsė ES iširimu. Naujomis sąlygomis fondo prireikė ne nacionalinių valiutų kursų stabilizavimui (jų nebeliko), o tam, kad neleisti grubiai pažeidinėti finansinių normatyvų, kurie buvo nustatyti 1992 metų Mastrichto susitarimu (biudžeto deficitas, suvereni skola, infliacija, procentinės normos). Dar 2010 metais vyriausias Deutsche Bank ekonomistas Tomas Majeris pasiūlė sukurti pilnavertį Europos valiutų fondą (EVF), analogišką TVF.

2010 metais kovai su Europos skolų krize ES specialiai sukūrė Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). Buvo taip pat priimtas sprendimas dėl sukūrimo Europos finansinio stabilumo mechanizmo (EFSM) iš Europos komisijos lėšų (60 milijardai eurų) sprendimui Europos skolų problemų ir euro kurso stabilizavimui. Pagaliau, 2011 metais buvo sukurtas Europos stabilizacinis mechanizmas, ESM (European Stability Mechanism, ESM), kuris skirtas pakeisti anksčiau sukurtus fondus. Kurį tai laiką ESM veikė kartu EFSM, bet 2013 metais pastarasis buvo panaikintas. Pasiliko ESM, teikiantis pagalbą euro zonos šalims, kada pas jas atsiranda sunkumų su išorinių skolinimosi įsipareigojimų vykdymu. ESM resursas formuojamas 19 šalių-narių indėliais. Įnašai yra dideliu mastu santykiniai, tai yra ypatingi įsipareigojimai šalių įnešti pinigus jeigu iškiltų aštri būtinybė. Sumokės ESM kapitalo dalis 2017 metų kovo mėnesį sudarė 80,4 milijardus eurų.

Pagrindinė dalis ESM resursų mobilizuojami per rinkoje platinamas obligacijas. Obligacijų emisijų buvo daug, su skirtingu išpirkimo terminu, bet visos su „ilgu“ ir „labai ilgu“ (40 metų). Pirmoji jų emisija buvo 2011 metais. Tada obligacijų paklausa viršijo pasiūlą 9 kartus. Pati didžiausia obligacijų emisija buvo 2012 metais – 7 milijardų eurų sumai. 2017 metais planuojama išleisti ilgalaikes obligacijas 11,5 milijardų eurų sumai. Nežiūrint į labai kuklų ESM pelningumą, jos turi gerą paklausą, nes reitingo agentūros duoda joms didžiausius vertinimus. Paskutinės emisijos obligacijos bendrai turėjo nulinę procentinę normą.

ESM puslapyje nurodoma, kad iki šiol išduota kreditų 273,3 milijardų eurų sumai. Vidutinė procentinė norma 2017 metų rugsėjo 30 dienai buvo viso 1,06%. 2011-2015 metais EFSM ir jį pakeitęs ESM suteikė kreditų, kurie 2,5 karto viršijo bendrą TVF kreditų sumą. Pagrindiniu ESM kreditų gavėju tapo Graikija, Airija ir Portugalija.

Čia ypač išsiskiria Graikija. Jos gelbėjimui buvo sukurtos pagalbos programos dalyvaujant TVF, ECB ir Europos komisijai. Po Europos komisijos iškaba veikia ESM. Dvi pirmos programos jau uždarytos, dabar veikia trečia (86 milijardų eurų sumai). Šiai dienai ESM programos rėmuose Graikijai pervesta 42 milijardai eurų. Viso EFSM ir ESM linija Graikijai buvo pervesta 182 milijardai eurų. 2017 metų spalio 30 dienai ESM priklausė 52% visos suverenios Graikijos skolos. Reikia taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad ESM pirko labai ilgos trukmės Graikijos iždo popierius: Vidutinis jų išpirkimo laikas – 32,5 metų.

Mechanizmo kreditinis potencialas šiai dienai yra 500 milijardai eurų, o panaudojamas jis, ESM duomenimis, tik 25%. Ši statistika skirta skleisti optimizmą tarp ESM dalyvių: kilus krizei mechanizmas bus pajėgus suteikti stambią pagalbą šalims, kurioms prireiks šios paramos.

Pagal eilę parametrų ESM kreditai net labiau patrauklūs, negu TVF kreditai. Taip, maksimali trukmė TVF kreditų padengimo – 10 metų (vidutinis – nuo 3 iki 5 metų), o ESM kreditų – 40 metų (vidutinis – apie 30 metų). TVF kreditinės normos yra diapazone nuo 2 iki 5%, o pas ESM – maždaug 1%. Lanksčiau ir operatyviau sprendžiamas klausimas dėl išplėtimo resurso bazės (tam ESM naudoja skolos popierių emisiją; TVF gi kelis metus nesėkmingai sprendžia klausimą dėl kapitalo didinimo didinant šalių-narių įnašus). ESM nekelia tokių griežtų sąlygų kreditų gavėjams, kaip TVF. Vienintelis ESM minusas – siauras gavėjų ratas (šiai dienai viso keturios aukščiau išvardintos šalys), o išėjimas ESM už euro zonos ribų neleidžiamas.

Žodžių darinys „Europos valiutų fondas“ jau keli metai girdimas straipsniuose ir pasisakymuose. 2017 metų kovo 20 dieną Olandijos finansų ministras, euro grupės vadovas (euro grupė – neformalus susivienijimas euro zonos finansų ministrų) Jerunas Deiselblumas interviu Frankfurter Allgemeine Zeitung pakvietė Europos sąjungą sukurti EVF TVF pavyzdžiu. Toks fondas, Deiselblumo nuomone, gali išaugti iš Europos stabilizacinio mechanizmo. Europos komisaras ekonomikos ir finansų reikalams Pjeras Moskovisi tą pačią dieną pareiškė paramą sumanymui kurti europinį TVF analogą. Visus 2017 metus šis pasiūlymas kruopščiai buvo ruošiamas baigiamajam ES susitikimui. Čia kyla keli klausimai.

Kam Europai savo valiutų fondas, jeigu yra TVF? Priežastis ta, kad TVF pergyvena rimtą krizę. JAV kaip pagrindinis TVF akcininkas visaip priešinasi jo reformavimui. Nepasitenkinimas fondu auga, kaip iš šalių kreditų ir TVF paskolų gavėjų pusės, taip ir iš daugelio šalių pusės, kurios yra organizacijos nariai ir teisingai manančių, kad jų balsų dalys priimant sprendimus stipriai sumažintos. Kai kurie ekspertai neatmeta net galimybės, kad šis finansinis institutas iširs. Taip pat yra prieštaravimų tarp TVF ir Europos sąjungos, kurie pasireiškė realizuojant pagalbos Graikijai programą. Pažymėsiu, kad beveik visus pinigus paramos Graikijai rėmuose skiria Europa (per ESM), o TVF tame dalyvauja tik savo patarimais, kurie stipriai dirgina Briuselį.

Vienu iš sudėtingiausių klausimų yra klausimas apie tai, kuo EVF skirsis nuo ESM. Ekspertai kelia šias versijas: 1) plečiasi dalyvių ratas (ЕSM apima euro zoną, o EVF apims visą ES); 2) plečiasi resurso bazė; 3) išaugs sprendimų priėmimo operatyvumas (ЕVF bus išlaisvintas nuo būtinybės ilgiausių konsultacijų, kurias šiandien Briuselis priverstas vykdyti su TVF teikiant pagalbą Graikijai); 4) išsiplės sprendžiamų uždavinių ratas (ESM skiria pinigus padengti biudžetų deficitus ir išorinių skolų problemų sprendimui; EVF gali tapti hibridu, apjungiantis TVF ir Pasaulio banko modelius, t. y. pinigai gali būti skiriami finansuoti investiciniams projektams, reikšmingiems visai Europai).

Aš neplėsiu sąrašo versijų to, į ką gali transformuotis dabartinis ESM. Šios savaitės pabaigoje sužinosime atsakymus iš ES susitikimo dokumentų. Galima tiktai spėti, kad EVF sukūrimo procesas nebus lengvas. Gali būti per daug skirtingos nuomonės tarp euro zonos šalių dėl to, koks turi būti fondo statusas, resurso bazė, funkcijos ir t.t. Kol kas dėl ESF tyli Europos centrinis bankas.
Kurio veikla jau šiandien stipriai kertasi su ESM, o ryt gali dar labiau kirstis su EVF. Europos komisija, kuri yra pagrindinis projekto motoras, savo lakoniškuose pranešimuose sako, kad galutinis sprendimas dėl EVF priims Europos taryba ir Europos parlamentas tiktai 2019 metų vidury.

Baigdamas pasakysiu, kad EVF sukūrimas sutampa su globalia tendencija kitose pasaulio dalyse sukūrimo panašių institutų. Tendenciją sąlygoja TVF krizė, artėjančia antra banga globalios finansų krizės ir augančiais pavojais dezintegracijos pasaulio valiutinės sistemos (…).

Straipsnio originalas:



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą