2017-12-06

Ir galite mane vadinti rasiste


Livejournal blogerės gal_an straipsnio vertimas.



Ne kartą aš skaičiau tokius pasisakymus, kad baltieji žmonės Afrikoje – kolonizatoriai ir grobikai, engė vargšus negrus, neprileido jų prie civilizacijos vaisių, prie švietimo, neįsileido į gerus darbus.

Ir štai, aš pabuvojau šalyje, kuri gali būti pavyzdžiu, kvintesencija visų šių problemų – PAR.

Būtent su šia šalimi susietas apartheidas ir Nelsono Mandelos vardas.

Apartheido senai nėra, juodoji dauguma daug metų prie valdžios. Tapo geriau?

Uostas Elizabet, Nelsonas Mandela veda Pietų Afrikos tautą į šviesią ateitį 
Nuodugniai PAR istorijos aš čia nepasakosiu. Kas nori, vėliau pats paguglins ir perskaitys. 
[Pagrindinius momentus aprašysiu labai trumpai]

Į ką kreipi dėmesį, patekęs į PAR? Gatvėse nešvara. Buteliai, kamščiai, nuograužos ir bananų žievės. Ir vištų kaulai. Tai mane labiausiai nustebino. Centre valo, bet kuo toliau nuo centro, tuo nešvariau ir daugiau apleistų ir pusiau sugriautų pastatų. 


Žmonės. Labai daug ubagų. Jie rausiasi urnose, ubagauja gatvėse. 


Taunšinai. Tai vietos, kur gyvena juodieji. Ten kriminalas. Ir čia neverta rodytis baltiesiems. Net su automobiliu. Net tiesiog pasižiūrėti.


Šie statiniai man primena „čigoniškas savavališkas statybas“, kurie laikas nuo laiko pasirodo mūsų miestų pakraščiuose. Nameliai-sandėliukai, padaryti iš šūdo ir faneros pagalių, kažkokių skydų, šiferio ir kitokių po ranka esančių medžiagų. Iš jų styro antenos, tarp jų ištemptos virvės, kur džiovinami baltiniai. Prie kai kurių parkuojami automobiliai. 


Kanalizacijos taunšipuose nėra. Taip, kad, patys suprantate...
Greta su taunšipais kelio pakraštyje dažnai sutinkami ant akmenų ar žolėje sėdintys žmonės. Jie nieko neveikia. Tiesiog sėdi ir žiūri į pravažiuojančias mašinas. 

Baltieji gyvena „geruose“ rajonuose, stengiasi apsigyventi greta vienas kito. Vaikus vežioja į privačias mokyklas. Apie savisaugos priemones jūs žinote. Kaip taisyklė, būtent baltieji dirba atsakingose pareigose įvairiose kompanijose. Ne todėl, kad jie balti, o todėl, kad profesionalai. Būtent profesionalų ir gerai išsilavinusių žmonių trūksta Pietų Afrikoje. Stambios kompanijos priverstos kviesti specialistus iš užsienio. 

Visa infrastruktūra ir civilizacija šioje šalyje buvo sukurta baltųjų žmonių. Būtent jie atnešė čia kultūrą, pramonę ir progresyvų žemės ūkį. Visa tai paskutiniais metais nyksta. Fermeriai negali gyventi tolimesniuose rajonuose, nes jiems ir jų šeimų nariams gresia mirtinas pavojus. Nuo 1994 metų PAR nuo juodaodžių rankų žuvo apie 4000 baltųjų fermerių.

Specialistai išvažiuoja iš šalies, vėlgi, dėl problemų su saugumu ir stipriausia baltųjų gyventojų diskriminacija.

Pagrindinis PAR klestėjimas buvo 1950-ais ir 1960-ais metais, kada šalies ekonomika augo dėka bumo kalnakasybos pramonėje. Šalyje atsirado medicina, buvo savo kosmodromas, buvo gerai Karinis pramoninis kompleksas. PAR filmavo gerą kiną ir vystė sportą (turėjo branduolinį ginklą, buvo atlikta pirma pasaulyje širdies persodinimo operacija A.L.).

Be to, realizavo pagalbos ir palaikymo programas vietos gyventojams, statė mokyklas ir ligonines. 

Apartheido režimas buvo nežmoniškas. Jo įvedimas – pagrindinė to laiko klaida. 

Tarptautinės sankcijos iki 90-ųjų susilpnino šalį ir atvedė prie apartheido režimo žlugimo ir atvedė į valdžią juodųjų daugumą. Ir tuomet „prasidėjo atbulinė eiga“. Prasidėjo baltųjų gyventojų diskriminacija, o dažna tiesiog naikinimas. Labai daug baltųjų buvo priversti gelbėdami savo gyvybes išvykti iš šalies. O kuo pakeisti profesionalus, kuo pakeisti gydytojus, dėstytojus? Gyvenimo lygis šalyje stipriai nukrito. Be to, juodieji gyventojai prarado net daugiau, negu baltieji. 

PAR vyriausybė diskriminuoja baltuosius gyventojus tokia seka: priimant į bet kokias pareigas valstybiniame sektoriuje iš pradžių bus priimamas juodas vyras, po to juodaodė moteris (abu-kaip buvę priespaudoje pagal rasinį požymį), po to baltoji moteris (kaip buvusi engiama lytiniu požymiu), ir tik po to nagrinėja balto vyro kandidatūrą. 

Dabar mėgina kažkaip normalizuoti situaciją, bet tai blogai pavyksta. Gyvenimo lygis toliau krenta. Šalyje 40% bedarbių. Ne todėl, kad nėra kur dirbti, o todėl, kad jie negali dirbti. Žemos kvalifikacijos darbuotojų nereikia, mokytis jie nenori.

Na ir dirbti nenori. Daugelis baltųjų skundžiasi, kad negali rasti sodininko ar tarnaitės. Tie, kurie ateina, dirba blogai ir vagia. 

Žmogaus gyvenimas tarp juodųjų gyventojų vertinamas labai mažai. Net gyvenimas savo gentainių, nekalbant apie baltųjų gyvenimą. Stebimas nepateisinamas žiaurumas užpuolimų metu ir kasdienybė tokių nusikaltimų, kaip išprievartavimai.


Juodieji panašūs į žiaurius vaikus. Pamatė žaislą-mašinėlę pas sėkmingesnį gentainį arba pas baltąjį – reikia atimti. Neatiduoda – reikia užmušti ir atimti.

Jie nevertina svetimo gyvenimo ir nevertina savo. Todėl miršta kaip musės nuo AIDS ir kitų ligų. Nesilaiko higienos taisyklių, iš čia daugybė žarnyno infekcijų.

Reikia pasakyti, kad visuomenės išsisluoksniavimas, netgi padidėjo. Tiktai baltųjų vietą užėmė juodieji. Įvyko šalies turtų persiskirstymas, o ne nacionalizacija. Visos pagrindinės įmonės priklauso juodiesiems, bet efektyviai jas valdyti jie vis vien negali. 

Pagal tarptautinės organizacijos Genocide Watch (www.genocidewatch.org) duomenis, kuriai vadovauja daktaras Gregory H. Stanton, lygis genocido PAR pagal atitinkamą skalę yra prie ribos 6 iš 8. Šeštas lygis identifikuojamas kaip paruošiamoji genocido stadija, o septintas – naikinimo stadija. Aštunta stadija nereikalauja komentarų. Reikia pasakyti, ponas Stanton kažkada buvo dalyviu judėjimo kovojančio prieš apartheidą.

Ir atskirai galima kalbėti apie korupciją Pietų Afrikoje. Ji visur. Centre Keiptauno, pavyzdžiui, įrengta pusė kelių lygių sankryžos – kada statė, viską korumpavo, kad net projektavimo lygyje kažką ne taip suprojektavo, o po to likusius pinigus išvogė. O po to, tikriausiai, paaiškėjo, kad pati idėja gimė korupcinės karštligės pažeistose smegenyse, nes ji čia ir nereikalinga. Taip pusė nebaigtos statyti sankryžos ir stovi. Ir niekas jos pabaigti nesirengia. Ir tai ne vienintelis pavyzdys.

Kažkada balti žmonės atnešė čia civilizaciją. Kažkada pagal išsivystymo lygį PAR buvo tarp labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių. Ir kur šalis dabar?

Išsipildė juodųjų gyventojų svajonė. Dabar valdžia pas jų gentainius. Ir šalis nusirito žemiau plintuso. Kalnakasybos pramonė agonijoje, karinis pramoninis kompleksas miršta, apie kosmosą net neprisimena.

Šalyje klesti nusikalstamumas ir tamsumas, žmogaus gyvenimas nieko nekainuoja. Ir tai išsilaisvinimo iš baltųjų kolonizatorių rezultatas. 

Taip, juodas rasizmas nei kiek ne geresnis už baltą. Bet kvailumas, gobšumas ir žiaurumas dar blogiau. 

Ir tegul mane pavadins rasiste, aš pasakysiu, kad balti žmonės sukūrė šią šalį, PAR, o juodi ją prašiko.  

Vertė Algimantas Lebionka





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą