dr. Algimantas Lebionka: Utopiniai Briuselio regėjimai. Nei Vokietija, nei Europos komisija nenori pripažinti savo migracinės politikos bankroto

2017-12-15

Utopiniai Briuselio regėjimai. Nei Vokietija, nei Europos komisija nenori pripažinti savo migracinės politikos bankroto

Aleksandra Rybinska portale wPolytice primena Vokietijos kanclerio Helmuto Šmito posakį: „tas, kas turi regėjimus, turi eiti pas gydytojus“. Multikultūrines visuomenes Vokietijos socialdemokratų partijos politikas pavadino „intelektualų iliuzija“, nesuderinama su demokratija. Bet Šmitas buvo realistas, ko negalima pasakyti apie daugumą ES lyderių.

Rybinskos žodžiais, sprendžiant iš ketvirtadienį vykusių pokalbių ES susitikime dėl nelegalios migracijos, kai kuriuos ES lyderius kamuoja „solidarios Europos“ regėjimai, „utopinės nirvanos tipo, kur nacionaliniai interesai neturi reikšmės ir karaliauja kolektyvinė atsakomybė“.

ES valstybes ir toliau skaldo migracijos klausimas.

Merkel ir toliau reikalauja iš Višegrado grupės valstybių (V4) priimti pabėgėlius. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Briuselyje dar kartą patvirtino, kad Vengrija pabėgėlių nepriims.

Europos Tarybos pirmininkas iš Merkel ir Junkerio „gavo pylos“ už pasisakymą, kad pabėgėlių perkėlimo sistema patyrė nesėkmę. Regėjimuose paskendusiems ES veikėjams tiesa nepatiko.

Perkėlimo sistema, Rybinskos nuomone, iš pat pradžių buvo abortyvi ir pasibaigė visišku žlugimu. Austrija, kurios prezidentas Kristianas Kern kritikavo V4 valstybes, priėmė tik 17 pabėgėlių iš žadėtos 1953 pabėgėlių kvotos. Net Vokietija iš žadėtų 12,5 tūkstančių priėmė tik 8.

Niekas ES nenori imigrantų, bet tik V4 valstybės tai pasako garsiai. Europos komisija niekaip nesureagavo į Graikijos ir Italijos daugkartinius prašymus padėti. Juk pirmieji imigrantai pradėjo atakuoti Europą dar 2011 metais.

Rybinskos nuomone, „pabėgėlių perkėlimas yra utopinis planas, kuris numirė susidūręs su realybe.“ Pabėgėliai nori ten, kur jų manymu yra geresnės ekonominės sąlygos: į Vokietiją, Prancūziją, Švediją, Daniją. Šį faktą užsispyrę ignoruoja Vakarų Europos lyderiai.

Autorė sako: „Europa, kuri net nemoka bendrauti, kad įvertinti realybę, nepajėgs išspręsti nelegalios migracijos problemos. Bet kokiu atveju, būdu, priimtinu visoms valstybėms-narėms. O reforma prieglobsčio suteikimo politikos bus viena iš pagrindinių temų svarstomų Europos dienotvarkėje artimiausiais mėnesiais. Galima todėl laukti, kad Berlynas ir Briuselis ir toliau forsuos kažkokią migrantų perkėlimo reformą. Laisvanorišką ar ne. Berlynas taip pat ieškos būdus, kad sumažinti savo patrauklumą migrantams, kad ir forsuodamas vienodas išmokas asmenims, ieškantiems prieglobsčio ES (tai numato „Sorošo planas“, apie kurį anksčiau yra kalbėjęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas A.L.).

V4 valstybės ES vienybę mato sienų apsaugoje nuo nelegalios imigracijos

V4 šalys Briuselyje per ES vadovų susitikimą pareiškė, kad skirs 35 milijonus eurų iš savo biudžetų geresniai sienų apsaugai nuo masinės nelegalios imigracijos.

Visos keturios valstybės dalyvaus ES konferencijoje, kad apsvarstyti migracijos klausimus. Konferencija vyks ateinantį ketvirtadienį.

Slovakijos premjeras Roberta Fico taip komentavo šitą žingsnį: „Jeigu mes ateityje pamatysime gerus projektus ateityje, visų pirma, projektus, kurie yra efektyvūs, mes pasiruošę išleisti dar daugiau pinigų, nes mes iš tiesų norime pareikšti solidarumą“.

V4 grupės šalys Angelos Merkel deklaruojamą „solidarumą“ mato solidariame ES sienų saugojime nuo nelegalios imigracijos.

Naujasis Lenkijos premjeras M.Moravieckis (Morawiecki) išvyko iš susitikimo po finansinių problemų svarstymo ir įgaliojo Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną atstovauti Lenkiją svarstant kitus klausimus.

Tai gera žinia, reiškianti, kad V4 valstybės lieka solidarios migracijos klausimu, savo nuostata nepriimti „pabėgėlių“.

Premjeras Moravieckis pasakė, kad „ofise jo laukia skubūs, slapti dokumentai“.

Apie migracijos krizę Moravieckis pasakė: „aš džiaugiuosi, kad Tuskas ima kalbėti, kaip Lenkija. Mes norime teikti pagalbą vietoje. Tokia pagalba yra efektyvesnė“. Jis pažymėjo: „Aš pabrėžiu, kad dvejus metus mes padėjome, be abejo, žmonėms, kuriuos palietė karas ar kitos nelaimės, bet padedame vietoje, ši pagalba yra efektyvesnė“.

V4 ruošiasi skirti Italijai finansinę pagalbą, Lenkija perduos 9 milijonus eurų kovai su nelegalia migracija. Jis padėkojo visiems, kurie palaikė V4 siūlymus dėl pabėgėlių problemos sprendimo.

Lenkijos premjeras pasakė: „Aš žinau, kad sumažėjo migracija iš Afrikos. Tai tendencija, kuri vyksta dėka pasikeitimo pozicijos, kad pagalbą reikia suteikti vietoje. Tai duos labai teigiamą efektą. Lenkija nori padėti žmonėms kuo efektyviau.“

Vokietijoje, kaip rodo tyrimai, pabėgėliai neturi darbo. Tik 1 iš 8 imigrantu susirado Vokietijoje darbą. Iš 2015-2016 metais atvykusių imigrantų tiktai 13 procentai susirado darbą. Politikai ima suprasti, kad darbas nebuvo 2015 metų atvykėlių tikslas. Tik 30 procentų iš jų norėjo dirbti.