2017-12-30

2017 metų globali kriptovaliutinė psichikos epidemija


Žemiau pateikiu žinomo rusų ekonomisto prof.Valentino Katasonovo straipsnio „Finansų pasaulis praėjusiais ir ateinančiais metais“ vertimą.

Kalbėdamas apie 2017 metų finansų pasaulį, aš pažeisiu tradiciją ir nevardinsiu pagrindinius praėjusių 12 mėnesių įvykius. Įvardinsiu tik įvykius, kurių visi laukė, bet kurie neįvyko. Aš turiu omenyje antrą pasaulinės finansų krizės bangą.



Paskutinė pasaulinė finansų krizė prasidėjo prieš dešimt metų. Jos epicentru buvo Jungtinės Valstijos, kur keli metai buvo pučiamas burbulas hipotekos rinkoje. 2007 metų vasarą prasidėjo pirmieji bankrotai JAV hipotekos kreditavimo ir hipotekos popierių rinkoje. 2008 metais krizė persimetė į kitus Amerikos ekonomikos finansinius sektorius. Krizės simboliu ir apogėju tapo gigantiško banko Lehman Brothers bankrotas 2008 metų rugsėjo mėnesį.

Tuo pačiu metu krizė išėjo už JAV ribų ir įgavo pasaulinį mastą. 2008 metais JAV fondų rinkos indeksai nukrito 40%, o Europoje – 50%. 2009 metais buvo užfiksuotas kritimas pasaulio BVP – pirmas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kai kurie požymiai išėjimo pasaulinės ekonomikos ir tarptautinių finansų iš krizės pasireiškė tiktai 2009 metų pabaigoje. 2010 metais pasaulinė krizė perėjo į ilgalaikės depresijos fazę, kuri tęsiasi iki šiol.

Kad įveikti depresiją, JAV ir eilės kitų Vakarų šalių valdžios panaudojo naują priemonę, įgijusią pavadinimą „kiekybinis suminkštinimas“ (KS). Už šio pavadinimo slepiasi banalus įjungimas JAV Federalinio rezervo ir kitų šalių Centrinių bankų (Europos centrinio banko, Anglijos Banko, Japonijos Banko) spausdinimo staklių. KS, tačiau, buvo ne vaistas, o nuskausminimo priemonė, be to tokia, kuri apsunkina ligą.

Aiškiu ligos paaštrėjimo požymiu buvo tai, kad 2017 metais, pagal ekspertų vertinimus, rodiklis įsiskolinimo pagrindinių pasaulio šalių ekonomikų viršijo 2007 metų rodiklius. Bendras skolos dydis (įskaitant valstybinio sektoriaus skolas, bankų sektoriaus ir namų ūkių sektorių) JAV, Euro zonoje ir Kinijoje viršijo 300% BVP. Santykiniai skolų lygiai nurodytuose trijuose centruose maždaug lygūs, ekspertai nurodo, kad epicentru antros pasaulinės krizės bangos gali tapti Amerika, ES ir Kinija.

Mano požiūriu, Kinija šiandien turi net daugiau šansų, kad tapti tokiu epicentru. Kinijoje labiau išsivystė šešėlinis bankingas. Įskaitant skolas, atsirandančias jo veiklos pasekoje, santykinis lygis bendros skolos Kinijos ekonomikos kaip minimum du kartus aukštesnis už oficialų rodiklį (tai yra 600% BVP).

Atvirkštine puse astronominių skolų yra burbulai, pūčiami finansų ir nekilnojamojo turto rinkose. Fondų rinkoje muša visus rekordus kompanijų indeksai, priklausančių taip vadinamai skaitmeninei ekonomikai. Skaičių ekonomika pati savaime yra gigantiškas burbulas. Kodėl, vienok, burbulai nesprogo, kaip buvo laukiama, 2017 metais? Manau, todėl, kad didelio masto FRS ir kitų šalių bankų emisija šiandien nepalyginamai didesnė, negu 2007-2009 metų išvakarėse. Dėka išaugusių spausdinimo staklių galingumų  galima pastatyti žymiai aukštesnę skolų piramidę, negu ta, kuri buvo sukurta prieš dešimt metų. Na ir pasekmės griuvimo naujos skolų piramidės bus nepalyginai rimtesnės. Bet kokia panika, paskleista MIP, gali išjudinti ir sugriauti nestabilią konstrukciją.

Į klausimą, ko laukti 2018 metais, aš iš esmės ir atsakiau: reikia laukti pasaulio finansų krizės antros bangos. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien pastatyta pati aukščiausia finansų piramidė, negu prieš dešimt metų, yra tam tikra tikimybė, kad ateinančius metus pavyks prašokti ir krizė bus atidėta iki 2019 metų. Intuicija sako, kad tikimybę krizės pradžios 2018 metais galima vertinti 80%, o 2019 metais – 20%.

Jeigu antros finansinės krizės bangos tema besibaigiančiais metais liko pasaulio MIP šešėlyje, tai neproporcingai daug buvo kalbama apie kriptovaliutas. Tuo tarpu kriptovaliutų masė buvo menka. 2016 metų pradžioje pagrindinių kriptovaliutų kapitalizacija pasaulyje buvo vertinama 6 milijardais dolerių, o 2017 metų pradžioje – 16 milijardais dolerių. O kiekis grynųjų pinigų pasaulyje šio dešimtmečio viduryje buvo vertinamas 4,5 trilijono dolerių, o bendra grynųjų ir negrynųjų pinigų masė – 55 trilijonais dolerių.

Visus hipnotizuoja  kriptovaliutų rinkos kotiruočų dinamika. Paimkime, pavyzdžiui, bitkoiną, kuris yra pati populiariausia kriptovaliuta. Kada bitkoinas atsirado pasaulyje 2009 metais, jo kaina buvo mažiau negu vienas JAV doleris. 2017 metų pradžiai bitkoinas perkopė 1000 dolerių ribą. 2017 metų gruodžio mėnesį buvo momentas, kada bitkoinas pasiekė 20 tūkstančių dolerių. Tokios pasiutusios dinamikos nedemonstravo jokie kiti finansiniai instrumentai. Bendra kapitalizacija pagrindinių kriptovaliutų pasaulyje lapkričio viduryje pasiekė 500 milijardų dolerių, o tuo momentu, kada aš rašau šį straipsnį (gruodžio 28 dieną), šis rodiklis buvo lygus 650 milijardams dolerių. Tai yra 40 kartinis augimas nuo 2017 metų pradžios.

Aš manau, kad visus metus MIP dirbtinai kėlė ažiotažą kriptovaliutų rinkoje. Krinta į akis užsakomasis daugumos publikacijų charakteris.

Maža dalis publikacijų akcentavo dėmesį į tai, kad naujieji pinigai radikaliai pakeis pasauli į gerąją pusę. Neva, žmonės pavargo nuo bankininkų, kurie pelnosi iš milijonų piliečių, o verslas pavargo nuo įkyrios kontrolės iš kreditorių pusės. Buvo įteiginėjama, kad kriptovaliutos – laisvė, tame skaičiuje ir nuo bankų diktato. Kriptovaliutos – privatūs skaitmeniniai pinigai, kurie sukuriami ir kurių apyvarta vyksta elektroniniuose tinkluose, kas numato, kad visi dalyviai yra viename lygyje ir turi lygias veikimo teises. Jokios valdžios vertikalės, jokio Didžiojo brolio (centrinio banko arba mokesčių tarnybos). Kriptovaliutos numato savikontrolę, pagrįsta technologijos blockchain (paskirstyti transakcijų rejestrai). Kiekvienas transakcijų dalyvis gali patikrinti visą operacijų grandinę, jokio sukčiavimo ir apgaulių. Jau netenka kalbėti apie tai, kad kiekvienas žmogus gali ten kurti pinigus (mainingas). Ir viskas tokia dvasia: „kriptovaliutos“ – šviesi skaitmeninė žmonijos ateitis“. Apie melagingumą šių skaitmeninių utopijų aš jau rašiau: tai informacinė priedanga statybos elektroninio-bankinio konclagerio. Privačios skaitmeninės valiutos – tiktai pilotiniai projektai.

O didžioji dalis publikacijų apie kriptovaliutas tiesiog kviečia piliečius greitam praturtėjimui. Jeigu anksčiau emisines pajamas gaudavo centriniai bankai, tai dabar kiekvienas gali gauti tokias pajamas, reikia tik įsigyti atitinkamą kompiuterį ir specialią programinę įrangą. Jeigu tingisi užsiimti mainingu, gali tiesiog investuoti į kriptovaliutas. Mums jau rodo pirmuosius milijardierius, kurie įsigijo šį garbingą vardą dėka to, kad laiku užsiėmė kriptovaliutų pirkimu. Ne vėlu ir šiandien. Kriptovaliutų kotiruotės auga kiekvieną savaitę. Abejojantiems žada, kad bitkoinas iki šių metų pabaigos kainuos 500 tūkstančių ir net vieną milijoną JAV dolerių. Tokie masalai veikia efektyviai. Kiekis žmonių, užsiimančių mainingu ir investavimu į valiutas, auga maždaug tokiais pačiais tempais, kaip ir kriptovaliutų. Apie tai galima spręsti pagal sukuriamų elektroninių piniginių skaičių saugojimui ir kaupimui kriptovaliutų. Pagal ekspertų vertinimą, paskutniais mėnesiais išeinančių metų kiekvieną dieną pasaulyje vidutiniškai 30-40 tūkstančiai elektroninių piniginių, o bendras jų skaičius matuojamas dešimtimis milijonų.

Galima daryti išvadą, kad 2017 metais dėl kriptovaliutų prasidėjo globali psichikos epidemija (arba masinis velniojimas). Sunku oasakyti, kada tai pasibaigs, bet kotiruotės bitkoino tikrai nepasieks iki milijono ar net 500 tūkstančių dolerių. Mes esame liudininkais statybos dar vienos skolų piramidės, kuri neišvengiamai turi griūti. Greičiausiai, tai įvyks 2018 metais. Su tam tikra tikimybe tai persikels į 2019 metus.

Ir dar vienas įvykis, kuris praėjusiais metais praėjo beveik nepastebėtas, bet apie kurį, man atrodo, greitai prisimins. Kalbu apie skaitmeninę valiutą, kurią kuria dešimties stambiausių privačių bankų konsorciumas. Buvo keli trumpi pranešimai apie tai, kad darbai ties šia skaitmeninę valiuta, gavusią sąlyginį pavadinimą utility settlement coin (USC), jau baigiami. Sekančiais metais ji turi būti suderinta su tais bankais, kurie dalyvauja konsorciume. Štai dešimt šių bankų: UBS, BNY Mellon, Deutsche Bank, Santander, Barclays, CIBC, Credit Suisse, HSBC, MUFG ir State Street.

Derinti naują skaitmeninę valiutą jiems teks su JAV FRS, ECB, Šveicarijos Nacionaliniu banku, Japonijos Banku, Kanados Banku. Tai tie patys centriniai bankai, apie kuriuos aš jau rašiau kaip apie dalyvius centrinių bankų kartelio (CB-6), dirbančio pereinant pasaulio finansų sistemai prie vienos viršnacionalinės valiutos. Manau, kad USC – prototipas ateities viršnacionalinės valiutos.

Mes greitu metu pamatysim, kaip dauguma šiandieninių bitkoino tipo kriptovaliutų išgaruos, kaip ryto rūkas. Tarp kitko, gali išgaruoti ir įprastinės valiutos: JAV doleris, euras, funtas sterlingų ir kitos. Toks pinigų šeimininkų planas.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą