2018-08-21

Štai kodėl lietuviški „Laisvosios rinkos“ apologetai niekada nesirems Danijos pavyzdžiu



Danija kapitalistinė šalis su socializmo elementais. Danijoje nėra įstatymu numatytos minimalios algos. Darbo užmokestis, lengvatos ir darbo sąlygos nustatomos derybų keliu tarp darbdavio ir profesinių sąjungų. 67% Danijos samdomų darbuotojų yra profsąjungų nariai, Vokietijoje – 19%, Prancūzijoje - 8%. Streikai ir lockautai yra visuotiniai, ir valstybė atsiriboja nuo darbo konfliktų, jei šalims nepavyksta susitarti. Įmonės neturi problemų su darbuotojų atleidimu, tai suteikia joms lankstumo, kad prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Valstybė atleidžiamus darbuotojus aprūpina geromis bedarbio pašalpomis ir perkvalifikavimo programomis atleidžiamiems darbuotojams.

Danai moka 55.8% pajamų mokestį, už metines pajamos viršijančias 498,900 Danijos kronų ($76,500). 498 900 DKK neviršijančios pajamos apmokestinamo mažesniu mokesčiu. Maksimalus 55,8% mokestis nėra „federalinis“ ar „nacionalinis“, o yra suma visų mokesčių pajamoms: nacionalinio, regioninio, savivaldybės ir darbo rinkos. Į jį neįeina tik PVM. PVM Danijoje PVM yra vienodas - 25%. Jeigu jūs gaunate valstybės paramą, esate darbingo amžiaus ir pakankamai sveikas, valstybė pareikalaus, kad jūs ieškotumėte darbo.



Mokesčiai už automobilius. 85% mokestis mokamas už benzininį ir dyzelinį automobilį iki $28,400 vertės, o brangesni automobiliai yra apmokestinami 180% mokesčiu.

Mokslas yra nemokamas, įskaitant doktorantūrą. Studentai, kurie negyvena su tėvais, gauna $1000 stipendiją. Valstybės parama naudojasi 325000 studentų (bendras gyventojų skaičius – 5,6 milijono). Tam valstybė skiria 1% BVP. Danija apmoka mokslą 20000 užsienio studentų.

Danijoje nemokamas medicinos aptarnavimas, nepriklausomai nuo sveikatos būklės sunkumo.

Danų noras mokėti aukštus mokesčius remiasi visuomenės monolytiškumu ir pilietiniu tarpusavio pasitikėjimu. Sociologai tai vadina „socialiniu kapitalu“. Danai žino, kad visuotinės gerovės valstybėje vienų danų pinigai teks kitiems danams, tokiems kaip jie, kurie išpažįsta tokias pačias vertybes ir jiems patiems, prireikus, bus skirta tokia pati parama.

Kiekvieną kartą, kai politikai siūlo sumažinti mokesčius, jie susiduria su aršiu pasipriešinimu. Danai vis labiau supranta, kad socialinė valstybė negali būti stabili atvirų sienų sąlygomis. Danai neserga istorinės kaltės kompleksu, kaip vokiečiai: jie nieko nepuolė ir nevykdė genocido.

Danijoje bendras apmokestinimas sudaro 45,9% BVP.

Socialiai atsakinga Danijos valstybė nėra taip prasiskolinusi, kaip mažiau savo gyventojais besirūpinančios valstybės. Danijos skola - 35,9% ВVP, tuo tarpu DB- 86,3 %, JAV-108%, Belgijos-101%, Kanados-86,6%, Prancūzijos- 96,3%, Vokietijos-59,8%, Olandijos -53,5%, Italijos -129,7%, Ispanijos- 96,7% ir net Šveicarijos - 41,9%.

Danija labiau orientuota į laisvąją rinką, negu JAV. Danija „Heritage Foundation's 2018 Index of Economic Freedom“ vertinimu yra 12 vietoje ir lenkia JAV, kuri -18 vietoje.





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą