2018-03-27

Vaclovo Klauso 2016 – 2017 metų pasisakymai apie Briuselio vykdomą Europos tautų naikinimą


Tai buvusio Čekijos prezidento (2003-2013) ir premjero (1993-1998) Vaclovo Klauso pasisakymai, kurie, mano nuomone, organiškai papildo kovo 27 dieną Gatestone paskelbtą jo interviu.

Europos sąjunga primena senąjį komunistinį režimą



Vaclovo Klauso kalba Stokholme, pasakyta Europos laisvės premijos įteikimo proga 2016 metų pabaigoje.

Europos laisvės premijos Stokholme įteikimo proga, prezidentas Klausas pareiškė, kad per savo šalies komunistinę patirtį Čekija išmoko branginti laisvę, bet jo tėvynainiai klaidingai manė, kad tai tęsis amžinai.

„Per 27 metus po komunizmo žlugimo, mes palaipsniui aptikome, kad mes gyvename pasaulyje, kuris yra kitoks, negu tas, kurio mes norėjome“.

„Tapo akivaizdu, kad laisvės nebuvimas – tai nebūtinai susijęs su totalitariniu ir autoritariniu režimu.“

“Yra ir kiti nedemokratiniai - izmai ir instituciniai mechanizmai, kurie atveda prie analogiškų rezultatų ir pasekmių“.

Vaclovas Klausas pažymėjo, kad dėka vadovaujančios Europos sąjungos ideologijos, jo šalis yra „labiau socialistinė, kontroliuojama ir reguliuojama visuomenė dabar, negu tai buvo galima įsivaizduoti prieš 27 metus“. Jo nuomone ES ne tolsta nuo komunistinės visuomenės, bet grįžta į ją.

Klausas apkaltino ES žlugdant laisvos visuomenės principus, per įtvirtinimą tokių sąvokų, kaip „žalioji ideologija“, kurią jis pavadino „tradicinio socialistinio mokymo pavojinga alternatyva“.

Eksprezidentas Klausas apkaltino ES ideologizuojant „žmogaus teises“, ką jis pavadino „revoliuciniu piliečių teisių neigimu“ ir bandymu sunaikinti suverenią valstybę.

Jis taip pat sukritikavo Europos lyderius už galvos slėpimą į smėlį ir nesupratimą tikrų Europos Sąjungos ketinimų.

Matomai, jie skaito, kad ES yra šalių konglomeratas, kur „visi lygūs“ - Orvelo prasme.
Jis pažymėjo, kad Europos sąjungoje nėra realios demokratijos ir vyksta sprendimų priėmimo centralizacija.

Tai „ribota ir neveikianti valiutinė sąjunga ir neatsakinga atvirų sienų Šengeno politika.
Vaclovas Klausas pagarsėjo kaip euro skeptikas dėl savo pasisakymų jam būnant Čekijos prezidentu ir po to.

Anksčiau šiais metais, jis pavadino Europoje besitęsiančią migracijos krizę „blogiausia krize nuo Antrojo Pasaulinio karo laikų“, dėl ko apkaltino ES lyderius.

„Karai prieš turkus buvo dalimi istorijos Centrinės ir Rytų Europos (ir Balkanuose) šimtmečius, - pasakė jis. „Dabartiniai planai apgyvendinimo musulmonų Europoje, ir Briuselyje, panašu, visiškai absurdiški šiame kontekste“, - pasakė Klausas.


Vaclavas Klausas: Vokietija - tai Europos mūšio laukas

Vaclavas Klausas 2017 metų liepos 21 dieną Frankfurte pasakė kalbą partijos “Alternatyva Vokietijai “(AfD) narių susitikimo metu, pavadintą “Vokietija - tai Europos mūšio laukas.”

Pažymėjęs vienybės trūkumą AfD partijos gretose, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pasakė: „Aš žinau, kad jūsų čia, Vokietijoje, šiais metais laukia svarbūs rinkimai. Mūsų, Čekijoje, taip pat. Turėjau daug optimistinių vilčių, kad šiemet Vokietijoje rinkimai bus realūs pirmą kartą po ilgų dešimtmečių. (…) Aš tikėjausi rinkimų, kurie atneš posūkį ir išėjimą iš aklavietės, kurioje mes esame ilgą laiką. Deja, tai buvo per daug optimistinės viltys“.

Klauso žodžiais, Brexit ir Trampo pergalė buvo sukėlusi daugeliui euforiją, tačiau dabar šis optimizmas nyksta, ypač po rinkimų Austrijoje, Olandijoje ir ypač Prancūzijoje. Prancūzijos prezidentą Makroną buvęs Čekijos prezidentą palygino su tuštuma, kurią galima užpildyti bet kokiu turiniu. Tai pavojinga. Makrono reiškinys, jo nuomone, puikiai atspindi dabartinius Vakarus.

Klausas išreiškė didelį nusivylimą artėjančiais rinkimais Vokietijoje, prieš kuriuos Vokietijos politiniam elitui tepavyko pagaminti „fiktyvų ginčą tarp Angelos Merkel ir M. Schulzo“.

„Vokietija - mano nuomone - šiandien kautynių laukas“, kuriame spręsis Europos ateitis.

Kautynės vyksta tarp laisvės, demokratijos, tradicinės šeimos, Europos nacionalinių valstybių suvereniteto, patriotizmo, iš vienos pusės ir susivienijimo Frankfurto mokyklos pasekėjų, tokių kaip Merkel ir Junkeris, Šulcas, kurių pusėje masinė migracija, genderizmas, homoseksualizmas, feminizmas, multikultūralizmas, politinis korektiškumas, humanrightismas, centralizacija, standartizavimas, kontinentalizmas ir kultūrinis marksizmas.

Klausas pažymėjo, kad kova „nėra lengva“, nes ES MIP karaliauja „komunistinės eros“ propaganda.

Europos integracija dabartine forma, jo nuomone, yra „de-demokratizacija“.

„Mes esame liudininkai nuolatinės Europos visuomenės transformacijos, galbūt tiksliau, laipsniško Europos kultūros, tradicijų ir vertybių likvidavimo. To naikinimo priežastis yra masinė migracija“.
Klausas priminė 1990 metais parašytą Umberto Eco esė, kurioje šis autorius perspėjo apie neįsivaizduojamus Europos šalių pokyčius, kuriuos sukels nesustabdoma „žmonių hibridizacija“.
„Tai buvo įspėjimo žodžiai, kuriuos tuo metu turėjo išgirsti daugelis“.

Vaclavas Klausas pristatė savo knygą „Išvykimas“, kuri išleista ir vokiečių kalba, o taip pat anglų, prancūzų, švedų, rusų ir flamandų kalbomis.

Pagrindinė knygos žinia – masinė migracija turės toli einančias neigiamas pasekmes Europos visuomenei, o šio reiškinio pagrindiniai kaltininkai yra Vokietijos politikai.

„Daugelis iš mūsų žino, kad problema šiandien yra ne užuojautą, atjautą ir solidarumą, arba abejingumas, egoizmas ir sena smulkioji buržuazija. Šiandienos tema yra mūsų ateitis.“

Daugumas Europos ir ypač Vokietijos lyderių nenorėjo to pripažinti. Šie politikai tikriausiai tiki nuoširdžiai į multikultūralizmo ideologijos, bet tai sunku suvokti. Ar jie tikrai nori iš šiandienos migrantų sukurti naują Europos žmogus, homo bruxelarum? Bijau, kad to neįmanoma pasiekti šiuo būdu.

Vaclovo Klauso nuomone, „šiandieninė masinė migracija, kvietimas didžiosios migracijos“ yra „ilgalaikė grėsmė Europos civilizacijai ir kultūrai, grėsmė laisvei ir demokratijai, ir ne mažesnė grėsmė Europos gerovei“.

Svetimos kultūros Europą sunaikins ir be terorizmo, mano Klausas. Jis nemano, kad šiandieninės Europos elitos pajėgios spręsti kokias nors problemas. Jos tai įrodė šių metų pavasarį Romoje, kai buvo švenčiamas Europos ekonominės bendrijos įkūrimo 60-metis. Deklaracija šia proga „buvo tuščių frazių rinkinys, primenantis „komunistinį žodyną“. Joje „nėra jokio rimto dabartinių ES problemų atspindžio. Ji rodo, kad nėra net menkiausio noro kalbėti apie būtinus pakeitimus. Šis tekstas taip pat turi būti laikoma arogantiška panieka europiečių protui. Mes negalime to priimti.“

Mes žinome, kad mums reikia ne tik reformų, o radikalių pokyčių. Kas yra visiškai neįsivaizduojama esant šiandieniniam ES elitui.“- konstatavo kalboje Klausas. Savo kalbą jis pabaigė tokiais žodžiais:

„Ką turėtų daryti čekai? Prieš mėnesį, po to, kai a ES lyderiai arogantiškai paskelbė, kad vidurio Europos (ar Vyšegrado grupės) narės privalo priimti privalomas migrantų kvotas, aš oficialiai paskelbiau: turėtume pradėti ruoštis palikti ES. Tai yra, manau, protingas atsakymas, ir šiandien yra mano paskutinis sakinys.“

Čekijos eksprezidentas Klausas: atėjo laikas ruoštis išstoti iš ES

Atėjo laikas, kad pradėti pasiruošimą Čekijos respublikos išėjimo iš ES, tai vienintelis kelias, kaip „išsaugoti ir išgelbėti mūsų valstybę“, skaito buvęs prezidentas Vaclavas Klausas (Václav Klaus). Jį jaudina procedūros, kurias pradėjo Europos komisija dėl įvestų privalomų migrantų kvotų, rašoma čekų portale Novinky.

„Principingai ir visiškai be apeliacijų protestuojame prieš ES nutarimą pradėti prieš Čekiją procedūrą, dėl nesilaikymo nuo taip vadinamų migrantų priėmimo kvotų pagal Briuselio diktatą. Protestuojame prieš tai, kad mus baustų ir verstų mus paklusti,” - pasakė Klausas.

Klauso žodžiais, Čekija atsisako nuo ketinimo juridiškai apsėsti šalies teritoriją užsieniečiais. Klausas taip pat nenori leisti, kas Čekijos respublika taptų daugianacionaliniu nonkonformistinių bendruomenių sambūriu.

„Mes atmetame argumentą, kad mes privalome „ten būti“, kad mes privalome „būti“ priimant sprendimus, kad mes turime būti taip vadinamame „kietame pamate“ sąjungos. Nors mes šiandien nedalyvaujame ES sprendimų priėmimo procedūroje“, - pareiškė Klausas dėl to, kad Čekijos balsas ES yra ignoruojamas. Subsidijos iš Europos fondų ir išmokos už žemę, eksprezidento nuomone, Čekijai yra nereikalingos.

„Iš viso to išplaukia vienintelė galima ir tuo pačiu metu vienintelė būtina išvada: atėjo laikas, kad pradėti ruoštis mūsų šalies išėjimui iš Europos sąjungos. Tai vienintelis kelias, kad mūsų valstybė, kurią mes paveldėjome iš mūsų protėvių ir kurią mes privalome, kaip atskirą vienetą perduoti ateinančioms kartoms, išlaikyti ir išgelbėti“, - pažymėjo Klausas.


Režisierius A.Končalovskis apie naikinamą Europą. Interviu, kuriame cituoja Vaclova Klausą (video)

Lapkričio 7 dieną pasaulinio garso kino režisierius Andrejus Končalovskis Rusijos 1 kanalo naujienų laidoje pasidalino savo mintimis apie Europos ateitį. Režisierius neįžvelgia Europos Sąjungos ateities perspektyvų.


Europos tautų sumaišymo projektas neįgyvendinamas. Tai neoliberalizmo iliuzija. Ji atsirado 20-jų metų pradžioje, kaip suvienytų Europos valstijų idėja.

Yra dėsnis. Kultūra lemia politiką, o ne politika kultūrą. Jeigu paimsite istoriją,700 milijonų žmonių, kurie yra su protestantizmo mentalitetu ir Kosovo, Europos centre, kuris gyvena pagal visai kitokius įstatymus, kuriuos galima pavadinti viduramžių įstatymais.

Europos mentalitetas neegzistuoja, tai kolosali pseudo marksistinė idėja. Ji marksistinė, nes nėra abstraktaus žmogaus. Humanizmo, kaip tokio, nėra. Yra ruso – žmogaus įstatymas, yra vokiečio žmogaus įstatymas. Yra kosovaro įstatymas. Yra didžiulė distancija ko nori Briuselis.

Ko nori Briuselis labai aiškiai dar prieš penkiolika metų išsakė puikus filosofas ir politikas Vaclovas Klausas, kada jis visomis jėgomis priešinosi Čekijos stojimui į Europos Sąjungą. Jį tiesiog sulaužė. Borozo jam skambindavo po 6 valandas ir kalbėdavo. Jis labai priešinosi, nes suprato, kur visa tai veda. Jis vėliau parašė puikų darbą „Kodėl aš ne europietis“. Klausas pasakė, kad Briuselis nori sugriauti valstybių suverenitetą. O to daryti kol kas negalima. Kiekviena tauta turi savo gėles. Kam tada priiminėti vis naujas šalis?

Yra toks filosofas Džonas Grėjus. Jis pasakė, kad liberalai yra labai rimti religiniai fanatikai. Jiems tai religija. Jie bando įgyvendinti šitą dogmą, suprasdami, kad ji jau griūna. Man atrodo, kad šiandieniniai politikai nustojo būti savarankiškais. Tie kas valdo, ypač, tie nustojo būti asmenybėmis. Bendrai jie sėdi politinio korektiškumo narve ir juos nuobodu klausyti.
Jie sėdi narve, o tautos nori ko kito?

Tai būtinai sukels judėjimą į dešinę. Be to dešinė ir kairė, tai ne tai, kas buvo anksčiau. Dabar sako, kad visi dešinieji – fašistai. Tai giliausias paklydimas. Ir iki fašizmo buvo dešinieji. Ir konservatoriai, ir nacionalistai. Tarp kitko, Vaclovas Klausas labai giliai pažymi, kad po antro pasaulinio karo dėl Niurnbergo teismo, ką ten pamatė, nacionalizmą prilygino nacizmui. Naconalistus tuojau ima vadinti fašistais. Kaip Klinton pasakė nacionalistas – fašistas. Nacionalizmas neturi nieko bendro su nacizmu. Nacionalizmas yra savo tautos meilė ir darbas jos labui, o nacizmas tai spaudimas, naikinimas kitų nacijų vardan savosios. Tai visiškai skirtingos koncepcijos. Ta prasme nacionalistai buvo puikūs stambiausi politiniai veikėjai, kurie masę gėrio atnešė kiekvienas savo šaliai. Paimkite Gandi, Egipto Naserą. Tai grandiozinis žmogus.

Dabar tokius žmones vadina „populistais“. Juk būtinai reikia kažkaip pavadinti. Kažkokiais žodžiais. Tai jau ne politikas, o populistas. Toks pigus žodelis. Tokiu atveju Degolis, tai pats didžiausias populistas, kuris buvo Prancūzijoje.

Persikelkime už vandenyno, rinkimai JAV. Kaip galima tai paversti į farsą? Aš manau, kad čia yra priežasties-pasekmės ryšys. Per paskutinius 15 metų išaugo nauja karta, kurie jau nuo dešimties metų sėdėjo kompiuteryje. Internetas labai siaurina atmintį. Išsilavinimo lygis masės žmonių staigiai krinta, kultūra irgi. Kadangi labai staigiai krenta šių žmonių kultūra, jie jau žiūri ne „Kikštatėvį“ ar „Žmogų vorą“, jie žiūri paveiksliukus. Nekultūringumas, esant pertekliui, augina barbarą. Rinkimai atitinka bendrą lygį daugumos Amerikos piliečių.

Mums reikės veikti kartu su Europa. Mes neturime kur dingti? Čia Europai nėra kur dingti. Mes – didelis kontinentas. Mes galime be Europos ramiai išgyventi. Mes viską turime, reikia tik teisingai organizuoti šioje šalyje ekonomiką. Viskas. O Europa be mūsų vargu ar išgyvens. Nekalbu jau apie tai, kad emigracija gali pakeisti Europos veidą. Taip, kad Europa nežinos, kur jai dėtis. Todėl ne veltui Anglija tyliai pasitraukė iš šito laivo. Tyliai nuplaukė. Ji supranta, kokius Europa turi šansus.

Man atrodo, kad mes visada bandome sąveikauti su Europa. Ne mes skelbiam sankcijas, ne mes rengiame Oranžines revoliucijas, ne mes bombarduojam Belgradą, ne mes naikiname tuos politikos veikėjus, kurie norėjo išeiti iš dolerio.

Kadafis. Kadafis norėjo išeiti iš dolerio. Vienas iš stambiausių veikėjų, nacionalistas, aš skaitau, Šiaurės Afrikos. Jis gi norėjo aprūpinti gėlu vandeniu visą Afriką. Apie tai niekas nežino. Po Libija gigantiškos jūros gėlo vandens. Jis turėjo tiesiog fenomenalų projektą. Aš net esu filmą padaręs. Bet jį sugalvojo pašalinti. Jis norėjo išeiti iš dolerio. Nafta ir taip toliau. Taip pat ir Sadamas Huseinas norėjo išeiti iš dolerio. Mes turime savo lyderį, kuris sako, kad doleris neturi komanduoti pasauliui.
Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl pas mus konfliktas su Amerika, mano požiūriu.
Tai kalbant su Europa, laikas mūsų pusėje?

Istorija vystosi pagal savo dėsnius. Yra dar nacionalinių tendencijų brandos klausimas. Vienų ar kitų. Tenka apgailestauti, kad viskas, kas per paskutinius penkiolika metų įvyko Europoje, reikės labai ilgai laukti, kol Europa ims svyruoti į atskirų valstybių suvereniteto pusę. Aš manau, kad judėjimas į dešinę yra tiesiog neišvengiamas. Šis judėjimas gali būti sustabdytas migracijos infliuksu, tokiu, kad jau Europa nebespręs į dešinę ar į kairę, o kaip išlikti. Migracija, kaip griovimo instrumentas.

Migracija, kaip griovimo instrumentas. Tuo labai sumaniai naudojasi tie, „Trys dručkiai“, kuriems naudinga Europos destabilizacija, išpumpavimas kolosalių Europos pinigų į Ameriką. Į stabilumo šalį. Bet ten stabilumas yra toks nepatikimas, kad Rotšildai perkėlė savo aukso atsargas į Šanchajų. Tai kalba apie tai, kad, kaip posakyje „laiku išduoti, tai ne išdavystė, tai įžvalga“. Tai anglų posakis.

Nuorodos:






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą