2022-01-23

Piliečio Nerijaus Brazausko kreipimasis į Lietuvos Prezidentą

 


Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda,


Sprendžiant pagal šių metų sausio tryliktosios dienos mitingą Vilniuje, daugumos Lietuvos gyventojų nuomone Lietuva, Tėvynė mano, nėra teisinė demokratinė gerovės valstybė, kurioje su visais jos piliečiais būtų elgiamasi realiai ir kasdien, vadovaujantis vienodais ir lygiais kiekvienam žmogui principais, nuolat deklaruojamais įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose visur ir visada, bet labiausiai tuštučių rinkiminių kampanijų metu. Demokratija, kiek jos yra likę? Be jokių dvigubų standartų ir atviro gardinio padalijimo į du gardus. Pirmasis gardas prigludęs prie Lietuvos Seimo šono. Jame matome gerovės valstybės atstovus, laikinai administruojančius Lietuvą. Antrasis gardas, įrėmintas tvoromis arčiau M. Mažvydo bibliotekos. Jame rasite ir pastebėsite daugybę tokių kaip aš, nepatenkančiųjų į gerovės valstybės gardą. Tokie kaip aš, nuolat žeminami ir iš mūsų atvirai tyčiojamasi. Balys Sruoga tokius žmones taikliai pavadino klipatomis, bet tada veiksmas vyko hitlerinės Vokietijos konclageryje, o dabar - Lietuvoje, bandančioje save vaizduoti teisine ir net gerovės valstybe. Šioje Lietuvoje, abiejų gardų žmonių teisės ir laisvės skiriasi kaip diena ir naktis. Svetimųjų administruojami administratoriai laiko įtampoje ir baimėje visus, esančius garduose. “Neribota valdžia ribotų žmonių rankose visada veda į žiaurumą /Žr.: Aleksandr Solženycin, „Gulago Archipelagas“/. Prezidentas, būdamas valingas ir ryžtingas, turėtų tai matyti: Ar Nepriklausomybės aikštės garduose buvo Lietuvos Respublikos policija ir kariuomenė ar prisikėlusi LTSR milicija ir TSRS kariuomenė? Gal aš tikrai skaudžiai suklydau, po 10 metų gyvenimo ir darbo Londone, prieš porą metų grįždamas gyventi į Lietuvą? Vėl bėgti iš mano Lietuvos?

Jeigu pradėti vardinti Pirmojo gardo girtuoklius prokurorus, teisėjus ir kitokius pareigūnus bei pramogų verslo „ryklius“, tai prireiktų didelės jaučio odos, kad aprašyti jų nuodėmes, nes jų skaičius yra begalinis. Paminėsiu tik vieną kitą. Šiuo metu teisiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla 1,82 promilės, Kauno apygardos teisėjas Algis Markevičius 1,78 promilių, Vilniaus apygardos teisėjas Stasys Lemežis, promilių kiekis nežinomas /valstybės paslaptis/, nes girtuoklis teisėjas atsisakė tikrintis alkotesteriu, sukėlė eismo įvykį bei didelę turtinę žalą kitam eismo dalyviui ir nieko tokio, nors pagarsėjo ir korupciniame skandale, bet garbingai ir laimingai paleistas į teisėjų pensija, girtas prie vairo ne kartą įkliuvęs teisėjas Valerijus Paškevičius sukėlė avariją, pagarsėjo 1,86 promilių, nuobaudos skyrimo klausimai teisme labai strigo ir t.t. LRT “veidai” sulaikyti girti už vairo, visi jie vairavo girti ir kėlė pavojų žmonėms: A. Valinskas, E. Mildažytė, R. Jokubauskaitė, A. Giržadas, D. Zvonkus, M. Stonkus, J. Radzevičius (pastarasis būdamas girtas perėjoje partrenkė ir nužudė žmogų). Visi jie LRT eteryje dirba toliau ir yra (išskyrus D. Zvonkų, kuris LRT projektuose dirbo anksčiau) dosniai apmokami visų mokesčių mokėtojų pinigais. Dar girtas už vairo buvo sulaikytas apie politiką pasisakantis apžvalgininkas V. Bruveris, jis LRT eteryje vis pasirodo kaip esą politikos ekspertas. Va tokia ta LRT moralė, etika ir “aukšti” standartai. P.S. Vienintelė, kiek man žinoma, atleista, nes vairavo girta, buvo LRT Panoramos žurnalistė Aurelija Simutis dar 2007 metais. /Žr.: Kristupas Krivickas, Fb, 2022-01-22/.

Išskirtinė pramogų verslo atstovė, neblaivi vairavusi laidų vedėja ir prodiuserė, 55 metų Edita Mildažytė prie „Honda Jazz“ vairo policijai įkliuvo 2021 m. rugsėjį Vilniuje, Nemenčinės plente. Jai nustatytas vidutinis 2,36 promilės girtumas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Teismo atleista nuo atsakomybės ir be užstato vieneriems metams perduota laiduotojo – sugyventinio Sauliaus Pilinkaus, atsakomybei. Pasak jos, jis galintis jai daryti teigiamą įtaką. Ar tikrai bus išieškota į valstybės biudžetą automobilio vertę atitinkanti suma? Anot jos advokato, šioje situacijoje galimas ir trečias sprendimas – nekonfiskuoti nei automobilio, nei jo vertę atitinkančios pinigų sumos, bet vietoje jos paskirti proporcingumą labiau atitinkančią įmoką į Asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, paramos fondą. /Žr.: https://www.delfi.lt/veidai/zmones/paaiskejo-neblaivios-vairavusios-editos-mildazytes-likimas-atleista-nuo-atsakomybes-perduota-mylimojo-prieziurai.d?id=89193671/.

Šį „neliečiamųjų“ asmenų sąrašą būtų galima tęsti iki „pamėlynavimo“, bet tai jau ryškiau neatspindėtų liūdnos Lietuvos realybės, kurios situacijoje galimas ir trečias sprendimas – nekonfiskuoti nei automobilio, nei jo vertę atitinkančios pinigų sumos, bet vietoje jos paskirti proporcingumą labiau atitinkančią įmoką.

Kodėl manęs neperdavė be užstato mano mylimos žmonos Adelinos atsakomybėn? Mano atveju, visi Lietuvos teismai kategoriškai nusprendė, kad aš 2021 m. liepos 12 d., apie 2 val. 48 min. Musninkų miestelyje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ,juk aš vairavau automobilį Mercedes Benz, individualaus gyvenamojo namo kieme būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,33 promilių neblaivumą ir padariau nusikalstamą (tiesiog perstatinėdamas automobilį iš vienos vietos į kitą, kad mano žmona galėtų išvažiuoti į darbą) veiką numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje už kurios padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės buvau atleistas.

Manydamas, kad žemesnės instancijos teismų nuosprendis ir nutartis dalyje dėl automobilio konfiskacijos, vairuotojo teisių atėmimo yra neteisėti bei nepagrįsti ir turėtų būti pakeisti, pasinaudodamas įstatymo man suteiktomis teisėmis, nepraleisdamas nustatyto termino, kreipiausi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą savo kasaciniu skundu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Atrankos kolegija, „susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Audronės Kartanienės, susipažinusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Nerijaus Brazausko kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties ir baudžiamąja byla, 2022 m. sausio 4 d., nustatė: Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės N. Brazauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį kaip neteisėtą ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: 1) netaikyti N. Brazauskui nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz R320CD1 4Matic“ konfiskavimo; 2) sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką iki 12 mėn., t. y. iki 2022 m. liepos 12 d.“ Nurodžiau, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonė negali būti konfiskuojama, kadangi ji negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72 straipsnio prasme. Be to, automobilio konfiskavimas nėra būtina priemonė, kadangi N. Brazauskas padarė vieną nusikaltimą, nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, veika nepadarė jokios žalos. N. Brazauskas pats iškvietė policiją, kad ši padėtų išspręsti ginčą su sutuoktine, jis neturėjo jokių piktavališkų ketinimų apsvaigus nuo alkoholio vairuoti automobilį, o tik norėjo savo namų kieme perstatyti automobilį į kitą vietą. Teismų sprendimai (dėl automobilio konfiskavimo) priimti pažeidus įrodinėjimo taisykles, pakankamai neatskleidus bylos esmės, tai lėmė neteisingą materialiosios teisės normos aiškinimą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilis yra labai reikalingas aplankyti sunkiai sergančią N. Brazausko močiutę bei sutuoktinės motiną pagalbai suteikti, nuvežti artimuosius į medicinos įstaigas Vilniuje ir Kaune, namo reikalų tvarkymo darbuose. Automobilio konfiskavimas esant šeimoje sunkiai materialinei padėčiai yra neteisinga ir neproporcinga poveikio priemonė. Teismas įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito, šis pažeidimas yra esminis, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų nepaisymas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti byla ir priimti teisingą nuosprendį. Nesutikau ir su pagal BK 68 straipsnį paskirtos baudžiamojo poveikio priemones terminu nes atsižvelgiant į mano darbo specifiką ir aptarnavimo zonų ribas, taip pat vaikui nuvežti į mokyklą bei būrelius N. Brazauskui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. LAT arogantiškai pareiškė, kad kasacinį skundą atsisakytina priimti. Teismas, nepaisydamas man skirtų drakoniškų baudų už tariamai itin pavojingas mano veikas - nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir 1000 Eur dydžio užstatą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. nuspręsta konfiskuoti mano automobilį „Mercedes Benz R320CDI 4Matic“, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką nustatant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Anot manęs, šioje situacijoje galimas ir kitas sprendimas – nekonfiskuoti nei automobilio, nei jo vertę atitinkančios pinigų sumos, bet vietoje jos paskirti proporcingumą labiau atitinkančią įmoką į Asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, paramos fondą, o tai jau ir buvo padaryta. Konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz” vertė yra didesnė nei 5700 Eur. Pažymėtina, kad nors LR BK 72 straipsnis numato, kad nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama, tačiau turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Kasatoriaus manymu, automobilio konfiskacija nėra būtina priemonė, kadangi jis padarė vieną nusikaltimą, niekada nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jo padaryta veika nesukėlė jokių pasekmių, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, šiuo metu jis mokosi ir išlaiko šeimą, už jį laiduoja teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Beje, kodėl niekas neatkreipė dėmesio į tokį faktą, kad būtent pats Nerijus Brazauskas iškvietė policiją, kad pastaroji padėtų išspręsti sutuoktinių ginčą. Nejaugi, jeigu Kasatorius būtų turėjęs piktavališkų minčių ar ketinimą apsvaigus nuo alkoholio vairuoti automobilį, jis sau pačiam, ant savo galvos būtų kvietęs policiją? Tiesiog, kaip uolus ir klusnus įstatymų besilaikantis pilietis jis norėjo teisėtai ir ramiai padėti išspręsti susidariusią jocularis causa (lot. juokinga, komiška priežastis) situaciją. Kasatorius mano, kad visa tai duoda pagrindą teigti, kad konfiskuojant didelės vertės automobilį jo teisės buvo suvaržytos labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, juolab, kad jam yra paskirtos dar dvi baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 1000 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir įmokos Kasatorius neskundžia. Taigi, jeigu susumuoti visas bėdas, kurios kilo dėl dviejų sutuoktinių meilės dirvonų sampratos ir aiškinimosi, bei tų problemų tolesnio fatališko išsirutuliojimo dėl paviršutiniško, neempatiško įvykio ikiteisminio tyrimo, pasėkoje gaunasi, kad Kasatorius Nerijus Brazauskas jau paties gyvenimo nubaustas sunkiausia bausme, be jokio tyrimo ir teismo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad aš, Nerijus Brazauskas, vairavau kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet visur nutylėta, kad norėjau tik perstatyti automobilius individualaus namo kiemelyje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aš savo kaltę pilnai pripažinau ir nuoširdžiai gailėjausi, išsamiai paaiškinau visas įvykio aplinkybes. Pastarąsias porą dienų aš buvau dėl jocularis causa nesutarimo libido sexualis klausimu susipykęs su savo žmona ir ji neįsileido manęs į namus.

Mano automobilis iš vakaro stovėjo kieme prie namų. Kaip minėjau, žmona manęs tuo metu į namus neįsileido, todėl aš pats, paskambinau policijos pareigūnams, nes norėjau iš namų pasiimti savo asmeninius daiktus. Kadangi mano automobilis stovėjo už žmonos automobilio, Kasatorius, žmonos prašymu, sugalvojo savo automobilį perstatyti į kitą vietą, kad žmona ryte galėtų laisvai išvažiuoti. Kai Kasatorius automobiliu atbulas tik išvažinėjo iš kiemo, iš galo privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Kasatorius automobilį pastatė tvarkingai ir išlipo iš automobilio. Pareigūnai įtarė, kad Kasatorius neblaivus ir davė pūsti į alkotesterį. Abiem pūtimais buvo nustatytas daugiau negu dviejų promilių neblaivumas. Dėl to, kad savo namų kieme vairavau neblaivus labai gailiuosi. Tiesiog norėjau automobilį perstatyti į kitą vietą. Pažadėjau, kad daugiaiu mano gyvenime tokių klaidų nebepasitaikys. Taip pat teismui nurodžiau, kad niekada nesu turėjęs problemų dėl alkoholio. Taip pasielgiau pirmą kartą gyvenime ir dėl to tikrai labai gailiuosi. Nesu anksčiau teistas. Nesu įregistruotas į Priklausomybės ligų centro įskaitą, nesu gydęsis. Musninkuose 2021 m. liepos 12 d. vairavau neblaivus gyvenamojo namo kieme neturėdamas jokios piktybinės tyčios. Nors žalos siekiant perstatyti automobilius nebuvo padaryta, tačiau nepasikartojamumo pasižadėjimą galima laikyti, kad žala valstybei yra atlyginta. Priimtas sprendimas vairuoti buvo neapgalvotas, norėjosi tik patogiau perstatyti mano automobilį, dėl įvykusio mano šeimoje nedidelio ginčo su žmona, kad žmonai ryte būtų lengviau išvykti į darbą. Kasatoriaus veiksmai niekam nesukėlė pavojaus ir nepadarė jokios žalos. Teismas nuosprendyje nurodė, kad man nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes Benz” R320 CDI 4Matic“, turi būti konfiskuojamas. Kadangi mano nusikalstama veika neturėjo tyčinės valios, automobilio konfiskavimą galima traktuoti kaip itin griežtą sankciją. Kasatorius kategoriškai nesutinka su Apygardos ir apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu dalyje dėl automobilio konfiskacijos. Vilniaus apygardos teismo ir apylinkės teismo nuosprendis, priimtas pažeidus įrodinėjimo taisykles, pakankamai neatskleidė bylos esmės, kas nulėmė neteisingą materialinės teisės normų aiškinimą ir gręsia nepriimtino teismų praktikos precedento sukūrimu. Tokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokuratūros, policijos, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir kitų teisėjų) veiksmus,- nutarimus, nutartis ir nuosprendžius savo seminare Lietuvos Mokslų Akademijoje 2016 m. vasario 12 d. Lietuvos advokatams, objektyviai ir kritiškai įvertino prof. dr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas - “Dirbtinė kriminalizacija: priežastys, įveikimo priemonės, pavyzdžiai iš kasacinės praktikos”. Teisingai šiuo atveju pastebėjo prof. dr. O. Fedosiukas, kad tai – objektyvios priežastys: baudžiamųjų įstatymų kokybės stoka – neinformatyvios, beribės, interpretacijoms pasiduodančios nusikalstamų veikų definicijos; į darbo rodiklių gerinimą orientuota procesinė veikla ir, - subjektyvios priežastys: dalies tyrėjų, prokurorų gana formalus požiūris į teisę, įstatymo teksto absoliutizavimas, darbo mechaniškumas, profesinis nuovargis ir profesinio elgesio deformacija. Taip pat teismas neatsižvelgė į mano prašymus, kad automobilis yra labai reikalingas sunkiai sergančiai mano močiutei bei namo reikalų tvarkymo darbuose. Neatmetama galimybė, kad tokiam teismo sprendimui turėjo įtakos žiniasklaidos portaluose, „L.rytas“, „Delfi“, „15 min.“, ir t.t.., paskelbta ir išplatinta informacija apie panašius, bet labiau komplikuotus ir visuomenei pavojingus atvejus. Prašiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netaikyti man automobilio „Mercedes Benz” R320 CDI 4Matic“ konfiskavimo. Ir dabar manau, kad žemesniųjų instancijų teismų nuosprendis mano atžvilgiu yra per griežtas, kadangi faktiškai sužlugdo mano gyvenimą, nes aš praradau darbą, šiuo metu siekiu įgyti kitą profesiją. Manyčiau, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo man pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido kritiškai vertinti savo veiksmus bei ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. VĮ „Svarbus žingsnis“ 2021-12-13 išklausiau 4 akademinių valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos ir gavau tai patvirtinantį sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą Nr. 1093. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutarė nenagrinėdama /kai ir daugelio kitų/ mano kasacinį skundą atmesti in corpore. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos 2022 m. sausio 4 d. nutartis). Aš tikrai suvokiau savo kaltę, ją pilnai pripažįstu ir labai dėl to gailiuosi, todėl remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei faktais, turėdamas omenyje visą Jums, Jūsų Ekscelencija Prezidente, pateiktą įrodymų analizę, tvirtinu, kad, nagrinėjant šią bylą šališkai apylinkės teismo Širvintų rūmų ir Vilniaus apygardos teisme, formaliai atsisakant nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, reikia įvardinti tik kaip beribės, interpretacijoms pasiduodančios nusikalstamos veikos definiciją; perdėtai formalų požiūrį į teisę, įstatymo teksto absoliutizavimą, darbo mechaniškumą, profesinį nuovargį ir profesinio elgesio deformaciją, su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Todėl dalyje dėl automobilio konfiskacijos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko nuosprendis ir nutartis - šališki, neteisingi bei neteisėti. Byla Lietuvos Aukščiausiosios instancijos teisme turėtų būti išnagrinėta nešališkai, o ją nagrinėti padedantys asmenys turi siekti, kad visi sprendimai būtų pagrįsti ir objektyvūs. Tarp kita ko, UAB “MANIGA” gamybos direktorius p. Andrius Balandis man 2021-12-16 išduotoje charakteristikoje vienareikšmiškai teigiamai tvirtina, kad: „Darbuotojas buvo tvarkingas, atsakingai atlikdavo pavestas užduotis. Kolektyve draugiškas, lengvai bendrauja. Drausminių nuobaudų neturėjo“. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Musninkų seniūnijos seniūnė p. Birutė Jankauskienė mano charakteristikoje, išduotoje 2021-12-08 Nr. 11-38, vienareikšmiškai konstatuoja, kad: „Musninkų seniūnijoje dėl jo netinkamo elgesio skundų nėra užregistruota“. Labai žmogiškai šiltai mane 2021-12-14 charakterizavo Musninkų bažnyčios kunigas p. Marius Talutis: (…) “Paslaugus, teisingas, sąžiningas, darbštus, šeimyniškas, pagarbus žmogus, kuris kruopščiai ir laiku atlieka prisiimtus darbus, laikosi duoto žodžio“, (…) Nerijus neturi žalingų įpročių, mėgsta sportą ir palaiko sveiką gyvenseną. Jis labai gražiai sutaria su savo žmona ir rūpestingai tautinėje patriotizmo ir krikščioniškų vertybių dvasioje auklėja sūnų, rūpinasi šeimos gerove, moka kokybiškai dirbti įvairius namų ūkio darbus“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Kasatorius piktybiškai padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl prašiau panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl automobilio konfiskacijos ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką. Kaip minėjau aukščiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Atrankos kolegija deklaratyviai, kad: „kasatorius teisės taikymo aspektu neginčija“; „kasacinio skundo teiginiai nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme“, atmetė mano skundą. Galimai tik todėl, kad aš esu iš Antrojo gardo klipatų. Ko gero, man reikės vėl grįžti į Jungtinę Karalystę. Nes gyvenimas Lietuvoje tampa nepakenčiamu dėl dar nesukurtos gerovės valstybės ir žmogaus teisių naikinimo. Nebuvo jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančių priežasčių, kad Lietuvos visų instancijų teismai negebėtų suprasti įvykio bažnytkaimio kiemelyje absurdiškumo ir neskirtų man maksimalių baudų. Tokiais būdais demonstruojamas teisinis nihilizmas ir nepagarba žmogui. Su siaubu stebiu kas vyksta Lietuvoje, ir meldžiuosi, kad Lietuva nenueitų tokiais klystkeliais kokiame jau daugelį metų yra deklaratyviomis Atrankos kolegijų tvoromis nuo žmonių skundų atsitvėręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jūsų Ekscelencija Prezidente: Nugriaukite šias tvoras!

Dėl šios sąmoningai dirbtinai Lietuvos policijos ir teismų sukurtos situacijos prašau Jūsų Ekscelencijos Prezidento: inicijuoti ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą mano byloje.


Pagarbiai,

Nerijus Brazauskas

2022 m. sausio 24 d.

Musninkai



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą